Kai kalbama apie korsetą, tam tikri dalykai visada išliko tiesa. Nuo 1500 metų šie drabužiai buvo kuriami taip, kad modeliuotų viršutinę moters kūno dalį, dažniausiai naudojant standžią tekstilę, tvirtas atramas ir prigludusį kirpimą. Netrukus po to vertikalaus busk integravimas tapo pagrindiniu akcentu, skirtu drabužiui ir liemeniui išlaikyti tiesius.
Nors korsetų formos, mada ir priimtinas naudojimas per šimtmečius šiek tiek pasikeitė, pagrindinė konstrukcija nenutolo nuo pradinės koncepcijos.
Keleliai, apvadai ir beveik visi kiti moteriško drabužio elementai patyrė radikalių pokyčių nuo karalienės Elžbietos I laikų: nedaugelis šiuolaikinių moterų šiandien sutiktų dėvėti standžius atvartus ir krinolinus, jau nekalbant apie dusinantį brokato, sunkaus nuo kaklo iki pėdų, pojūtį.
Visgi, korsetai vis dar naudojami krūtinei palaikyti, pilvui koreguoti, liemeniui liekninti ir, apskritai, sukurti moteriškesnį siluetą. Kokį vaidmenį busk atlieka šio drabužio naudingume ir kaip jie buvo pritaikyti bėgant laikui, kad atitiktų funkcijos reikalavimus ir mados užgaidas?
Busk buvo pridėti prie korseto priekio praėjus palyginti nedaug laiko po šio drabužio išradimo. XVI amžiaus ispaniškuose modeliuose priekyje buvo standus medinis arba kaulinis busk, o aplinkui – banginio ūsų atramos – iš čia ir kilo pavadinimas „keleliai“.
Pirmieji busk buvo gaminami iš įvairių kietų medžiagų, tokių kaip medis, kaulas, dramblio kaulas, ragas, lydinys ir kriauklės.
Buskų konstrukcija
Pirmieji buskai buvo kuriami kaip vientisa stačiakampio arba trikampio formos detalė, besitęsianti nuo krūtinkaulio iki apatinės pilvo dalies. Jie paprastai būdavo plokšti, tačiau kai kurie buvo išlenkti, atsižvelgiant į siekiamą efektą ir, tikėkimės, dėvinčiosios patogumą.
Ankstyvieji buskai kartais turėdavo nedidelę angą viršuje arba apačioje, kad juos būtų galima prisiūti prie drabužių ir išlaikyti vietoje.
Buskų skulptūros
Kaip ir bet kurio dizaino atveju, forma atitinka funkciją, ir „busk“ nebuvo išimtis. Netrukus po to šios praktiškos aprangos detalės buvo papuoštos dekoratyviniais elementais – inkrustacijomis ir raižiniais.
Kai kurie buvo itin dekoratyvūs, puošti subtiliais gėlių motyvais bei gyvūnų, mitinių būtybių, pastatų ar laivų atvaizdais.
Kai kurie netgi rodė tokias žinutes kaip „viltis“. Ar manėte, kad akmenukai su įkvepiančiomis žinutėmis yra naujovė? Ne: matyt, „busk“ buvo XVI amžiaus įkvepiančių žinučių akmenukai.
Dėl šio intymaus objekto vietos nebuvo neįprasta, kad moters partneris jai padovanotų „busk“, išgraviruotą drąsiais vaizdais, žinutėmis ar eilėraščiais. Šiandien šie romantiški „busk“ eksponuojami muziejuose.
Skulptoriai tikriausiai jautėsi puikiai, atrasdami tokius romantiškus jausmus kaip „Jis myli švelnius atodūsius, tas mylimasis / Kuris taip norėtų užimti mano vietą“. Kitaip tariant, vaikinas pavydėjo „busk“, kuris visą dieną tūnojo tarp jo mylimosios krūtų.
Dviejų dalių „busk“
XIX amžiaus viduryje pasirodė dviejų dalių arba padalintas busk, kuris greitai išpopuliarėjo dėl priekinio užsegimo, palengvinančio korseto užsidėjimą ir nusiėmimą.
Šiais laikais dažniausiai naudojamas tiesus busk – kuris iš esmės yra ilgos stačiakampio formos – tačiau skirtingais laikotarpiais buvo populiarūs ir kiti modeliai.
Šaukšto formos busk
Kai pamatote šaukšto formos busk, iškart suprantate, iš kur kilo jo pavadinimas. Šis modelis yra siauras viršutinėje dalyje, o apatinėje dalyje turi platesnį, šaukšto formos apskritimą, pasižymintį išgaubta kreive. 1879 metais Niujorko gyventojo Joseph Beckel išrastas modelis buvo sukurtas tam, kad palaikytų ir netgi išryškintų pilvo linkius.
Tuo metu liemuo buvo gerokai nusileidęs žemyn – nuo XIX amžiaus pradžios imperijos stiliaus liemens iki natūralaus liemens ir varpo formos sijonų XIX amžiaus viduryje, o vėliau – iki žemo liemens sijonų ir korsetų, kurie buvo siauresni apatinėje pilvo dalyje.
Torso linkių išryškinimas tuo metu galbūt ir buvo madingas, tačiau moterys vis tiek ieškojo palaikymo ir patogumo, kuriuos joms suteikdavo šaukšto formos busk.
Kūginis busk
Kūginis „busk“ trumpam pakeitė šaukšto formos „busk“, kai XX a. pradžioje liemuo vis labiau siaurėjo. Panašios formos kūginis „busk“ viršutinėje dalyje siaurėja, tačiau turi kriaušės formos apatinę dalį – visai kaip šaukšto formos „busk“, tik plokščią, o ne išlenktą.
Šis hibridas tarp šaukšto formos ir tiesaus „busk“ palaikė edvardo laikų S formos siluetą, padėdamas pabrėžti krūtinės ir sėdmenų linkius, kartu plokštindamas pilvą.
„Busk“ kiekvienam kūnui
Šiandien „busk“ dažniausiai gaminami iš plieno ir, modernios gamybos dėka, yra įvairių ilgių, pločių bei formų, nors tiesūs „busk“ išlieka patys populiariausi. „Busk“ taip pat būna visų vaivorykštės spalvų, kad derėtų prie bet kurio korseto arba suteiktų žaismingumo.
Standartiniai užsegimai yra pusantro centimetro pločio ir turi užapvalintus galus, kad būtų išvengta per didelio spaudimo ir audinio nusidėvėjimo, jau nekalbant apie nepatogias siūles. Platūs užsegimai yra vieno centimetro pločio iš kiekvienos pusės, užtikrinantys neįtikėtiną tvirtumą ir atramą. Jie ypač tinka stipriam suvarstymui.
Per daugiau nei 500 metų reguliaraus naudojimo užsegimai nelabai pasikeitė. Tačiau būkime atviri, nėra daug ką keisti, kai kalbama apie centrinę korseto atramą. Turint tik kelias funkcijas, iš kurių galima rinktis, lengva rasti užsegimą, atitinkantį jūsų konkrečius poreikius ir norus.
