Eduardinis korsetas
Eduardinis korsetas nuo Viktorijos laikų korseto skiriasi savo „S“ formos kirpimu, kuris pabrėžia liekną liemenį.
Šiandien ilgi tiesaus priekio korsetai yra gana populiarūs, tačiau jie dažniausiai modernizuojami, kad būtų tiesiog „įkvėpti eduardinio stiliaus“ ir nesukeltų kūno palinkimo, kaip tradiciniai „S“ formos korsetai. Daugelis moterų, turinčių natūralią lordozę ir/ar ryškų išlinkimą, pastebėjo, kad atnaujintas „S“ formos korsetas gali geriau tikti jų kūno sudėjimui.
Cosplay atstovams, istorinės rekonstrukcijos dalyviams ir istorijos entuziastams „S“ formos korsetas kartais gali būti būtinas norint po eduardine apranga išgauti tinkamą siluetą ir pagrindą — štai neišsamus korsetininkų sąrašas, siūlančių šiuos eduardinius stebuklus.
Jo pavadinimas kilęs nuo busko, kuris yra labai standus ir tiesus korseto priekinės dalies centre. Šis korsetas priversdavo liemenį palinkti į priekį, o klubus išstumti atgal.
Tuo metu krūtinės linija nusileido žemiau, o korsetai suteikdavo daug mažesnę atramą krūtinei. Apie 1908 metus siluetas išsivystė į aukštesnį liemenį ir natūralesnę formą. Atsirado pirmosios liemenėlių formos, o korsetą greitai pakeitė grakštinanti liemenėlė (gaine), labiau besikoncentruojanti į klubų, o ne liemens mažinimą.
Po 1907 metų liemuo nusileido, o korsetai tapo tiesesni. 1907 metų korsetas leido išgauti ilgą ir grakštų siluetą. Korsetas prasidėdavo tiesiai virš liemens ir nusileisdavo žemai ant klubų. Jie dažnai buvo su elastiniais įsiuvais, sukurtais padidinti komforto lygį.
